Demografiniai Lietuvos rodikliai, vietinė bei globali konkurencija dėl talentų, didėjantis privataus švietimo paslaugų sektoriaus aktyvumas, nestabili geopolitinė padėtis ir kitos priežastys lemia mažėjantį stojančiųjų į universitetus skaičių Lietuvoje. Turime atvirai žvelgti į susidariusią situaciją, iššūkius pasitikti drąsiai ir konstruktyviai. Diskusijose su švietimo politikos formuotojais sieksiu, kad būtų įgyvendintas „sąžiningo starto“ modelis, sudarantis galimybę universitetų duris atverti įvairių regionų absolventams, motyvuotiems mokytis.

Privalome nuolat tobulinti studijų programas, jas atnaujinant, atsisakant senesnių, kurį laiką nepopuliarių, sparčiai reaguojant į pokyčius pasaulio švietimo lauke ir darbo rinkoje ir kuriant naujas programas. Apgalvotai ir kur įmanoma turime stambinti programas, apjungiant į panašias programų grupes ir sudarant galimybes rinktis specializacijas. Toks pokytis leistų atsigręžti į fundamentalų artes liberales studijų principą – iš bendresnių disciplinų grupių/programų studentai per kelis semestrus „susikurtų savo individualų“ studijų portfelį, kreipiantį link konkretesnės programos/specializacijos.

Vis sparčiau į studijų procesą ateinantys DI įrankiai turi palaipsniui integruotis į mums įprastus studijų organizavimo būdus. Tikiu, kad jie ir palengvins mokymosi procesą, pasiūlys naujų būdų, formų, leis individualizuoti besimokančiojo kelius. Priimdami naująsias technologijas į akademines veiklas, turime aiškiai suvokti jų naudojimo galimybes ir ribas, etines dilemas.

Turime didinti studijų diversifikaciją trukmės, pobūdžio, intensyvumo ir kitų parametrų požiūriu. Atėjo laikas lanksčiau ir greičiau reaguoti į globalius pokyčius, rinktis į studentą orientuotas, lanksčias ir individualizuotas studijas. Tik taip galėsime Universitetą vėl paversti erdve talentams atsiskleisti ir vystytis.

Studijų programos privalo atitikti aukščiausios kokybės Europos ir pasaulio standartus. Skatinsiu diegti įvairių studijų pakopų tarptautines dvigubo laipsnio programas, jungtines programas bei bendradarbiavimą ne tik su akademiniais, bet ir socialiniais partneriais. Galime ir turime dar intensyviau ir aktyviau išnaudoti T4EU aljanso galimybes studijuoti, atlikti praktikas ir įvairios trukmės mobilumo programas. Gerinama tarptautinių studijų kokybė leis pritraukti daugiau įvairių pakopų studentų iš svetur. Tarptautiškumo strategija, yra ir būtinybė, norint išlaikyti stabilesnį studentų skaičių, ir puiki proga prisitraukti talentų. Todėl užsienio studentai, be jokios abejonės, turi išlikti VDU strateginiu prioritetu – turime stiprinti VDU kaip tvirtą tarptautinę akademinę instituciją. Sieksiu, kad iki 25-30 proc. VDU pilnų studijų studentų būtų iš užsienio.

Labai svarbu suprasti studentų poreikius dėl jų ateities ir vis didėjančio noro bei būtinybės dirbti studijų metu. Pastebime, kad dėl šios praktikos dažnai nukenčia studijų kokybė. Bendradarbiaujant su socialiniais partneriais bus plėtojamos strateginės partnerystės su verslo bei kultūros sektoriumi, inicijuosiu dualinių programų kūrimą. Tai studijų modelis, kai studentai tuo pačiu metu studijuoja universitete ir dirba įmonėje bei vienu metu derina teorines žinias ir praktinius įgūdžius.

Taip pat privalome nepamiršti tų studentų, kurie savo ateitį sieja su moksline veikla. Į MTEP veiklas turime įtraukti visų pakopų studentus, įdarbinat juos projektuose, ugdant jų gebėjimus dirbti tarpdisciplininėse (ir tarptautinėse) komandose, atliekant realybėje svarbius tyrimus, darant poveikį visuomenei. Tai iš dalies patenkintų ir jų darbo poreikį.

Aukštasis mokslas šiais laikais nebėra suprantamas kaip vieną kartą patiriamas gyvenimo etapas, o mokymosi visą gyvenimą koncepcija. Privalome permąstyti aukštojo mokslo studijų prieinamumo sampratą. Pakviesiu Universiteto bendruomenę kartu parengti ir išplėtoti mikro-modulių studijų formą, užtikrinant vertę, pripažinimą, aiškiai apibrėžtą kreditų sistemą, kokybę. Mikro-moduliai galėtų tapti patrauklia ne tik įvairių pakopų studentams VDU, kitų švietimo institucijų (universitetų, kolegijų, mokyklų ir kt.) studijuojantiems, bet ir dirbantiesiems, norintiems plėsti ar gilinti profesines žinias, persikvalifikuoti ar net senjorams, norintiems naujų žinių ir gebėjimų. Todėl bus svarbu sukurti ir efektyvią rinkodaros strategiją. Tokie moduliai (su atitinkama kreditų apimtimi) ilgainiui galės formuoti individualias ir didesnės apimties studijų programos dalis, vedančias į dalines/pilnos apimties kvalifikacijas ir kompetencijas.

VDU regiu kaip lanksčiųjų studijų (trukmės, būdo, kreditų apimties ir kt.) centrą Lietuvoje. Turėdami išvystytą kvalifikacijos kėlimo kompetencijų centrą, nuotolinių studijų platformą, įvairias kitas kūrybines iniciatyvas, galime siekti tokio statuso Lietuvos visuomenėje.