Nuo pirmųjų VDU atkūrimo dienų esame Universitetas, pasižymintis demokratiška kultūra, atvirumu diskusijoms ir įvairioms nuomonėms. Taip pat esame Universitetas, visuomet siekęs (nors skirtingais laikotarpiais skirtinga apimtimi) integruoti artes liberales principus, sudaryti laisvę studentams patiems išnaudoti visą Universiteto teikiamą studijų spektrą, kuo labiau įsilieti į Universiteto bendruomenės gyvenimą. Neabejoju, kad transformacijų laikmetyje artes liberales principai yra ypač aktualūs, nes net ir tradiciniu požiūriu tai nėra tik ugdymo turinys ar metodas, bet universiteto gyvenimą apimantis kultūrinis principas, kuris įpareigoja būti ne tik žinių skleidėju, bet ir moraliniu, intelektiniu ir socialiniu kompasu visuomenėje. Tai vyraujanti laisvės kultūra, kurioje vertinama atvira diskusija, kūrybiškumas ir nuomonių įvairovė bei kritiškas ir kūrybinis mąstymas.

Suintensyvėjus nuotolinio mokymosi, bendravimo galimybėms, jaučiame, kad studentai bei dėstytojai ne dažnai susitinka Universitete, o bendruomenės gyvenimas ne toks intensyvus. Sieksiu tai pakeisti. Esu įsitikinusi, kad norėdami įtraukti ir sugrąžinti studentus, pedagoginį-mokslinį ir nepedagoginį personalą į Universitetą susitikti, bendruomenės nariams turime pasiūlyti kūrybiško bendradarbiavimo būdą, saugumą, geras darbo ir veiklos sąlygas.

Dešimtmečius mūsų bendruomenė nerimauja dėl darbo vietų, krūvių nestabilumo ar virškrūvių, o šiuo laikmečiu ir epidemijų bei geopolitinių konfliktų realios grėsmės. Tai neretai lemia mažėjančią motyvaciją, nuovargį ir net perdegimą. Nerimo jausmas persmelkęs ir studentiją. Todėl skirsiu ypatingą dėmesį psichologinei darbuotojų ir studentų savijautai stiprinti: ne tik išplėsime Psichologijos klinikos teikiamas paslaugas, bet ir sudarysime papildomas sąlygas mokymams bei konsultacijoms. Turime dar labiau siekti atidos visų bendruomenės narių, ypač jautrių, pažeidžiamų, grupių socialinei bei emocinei gerovei.

Kai kuriose programose kintant studentų skaičiui, mąžta pedagoginio personalo užtikrintumas dėl ateities. Su komanda parengsiu veiksmų planą kaip stabilizuoti studentų skaičių (ypatingą dėmesį teikiant užsienio studentams), taip pat sukursime aiškią metodiką, kaip laikinai sumažėjusį pedagoginį krūvį (jeigu nepaleidžiama programa) pakeisti kita akademine ar moksline veikla, atsižvelgiant į individualią kiekvieno dėstančiojo situaciją.

Aukšta, mokslo tyrimais grįsta, į studentą ir ateities kompetencijas orientuota studijų kokybė yra universiteto ateities šerdis. Nepaisant užsibrėžtos tarptautinio mokslo universiteto vizijos, stiprindami ir įvairiais finansiniais būdais remdami mokslininkų pasiekimus ir publikacijas prestižiniuose leidiniuose, neturime pamiršti, jog artes liberales principais grįsto universiteto varomoji jėga yra studijos, suteikiančios ne tik žinių, bet ir skatinančios inovatyvų mąstymą bei antreprenerystę. Inicijuosiu, kad puikiai įvertinti dėstytojai, taikantys inovatyvius ir įtraukius metodus, integruojantys realaus pasaulio praktikas, besiremiantys mokslo tyrimais ir kitais rodikliais, būtų įvertinami ne tik padėkomis, bet ir skatinami finansiškai, sudaromos sąlygos stažuotėms kituose universitetuose ir verslo įmonėse, tarptautinėse organizacijose. Kad užtikrintume motyvuotą, pasirengusį akademinį personalą, parengsiu aiškią ir skaidrią tvarką išeiti kūrybinių atostogų ir kvalifikacijos tobulinimo galimybėms. Taip pat skatinsiu dėstytojų tarpdisciplininį bendradarbiavimą ir projektus, jungiančius tradicijas su šiuolaikinėmis technologijomis ir verslo inovacijomis, siekiant paruošti absolventus, gebančius ne tik kritiškai mąstyti, bet ir kurti ateitį, imtis iniciatyvos ir spręsti kompleksines problemas Lietuvoje ir pasaulyje.

Jau esame įpratę, kad dėstytojai – tai žmonės-orkestrai, turintys puikiai dėstyti, vykdyti aukštos kokybės mokslo tyrimus, publikuoti prestižiniuose leidiniuose, įgyvendinti projektus, dalyvauti mokslo populiarinimo veiklose, pritraukti studentus ir dar daugiau. Suprasdama, koks tai milžiniškas krūvis, inicijuosiu, kad kiekviename fakultete atsirastų specialistas, atsakingas už studijų marketingą, komunikaciją bei kitas veiklas ir daugumą neakademinio darbo užduočių nuimtų nuo katedrų vedėjų ir dėstytojų pečių.

Per visą VDU egzistavimo laiką, deja, nebuvo sukurta nepedagoginio personalo karjeros sistema. Vos ne pusė VDU bendruomenės narių nežino, kokiais kriterijais remiantis yra vertinamas jų kasdienis darbas, ko ir kaip turėtų siekti norėdami plėsti ar gilinti savo gebėjimus, kada galėtų tikėtis priedų, koeficiento padidinimo, atlyginimo augimo už pasiektus rezultatus. Sukursiu skaidrią motyvacinę sistemą, kuri skatins visus bendruomenės narius siekti augimo mokantis, dalyvaujant stažuotėse, konferencijose ir kt., o visos šios veiklos bus vertinamos pagal aiškią sistemą, užtikrinančią neakademinės karjeros planavimą. Sukursime mokymosi ir tobulėjimo galimybių planą su finansavimo ir karjeros konsultacijų sistema.

Privalome keisti požiūrį į studentų dalyvavimą Universiteto gyvenime, studijų procese, nes ugdymas tampa nuolatiniu dėstytojo ir studento dialogu, kuriame abi pusės mokosi viena iš kitos. Matau studentus ne kaip pasyvius žinių gavėjus, bet kaip aktyvius ugdymo proceso dalyvius. Jauniems žmonėms šiandien norisi daryti poveikį, jiems svarbu, kad jų studijos būtų ne tik teorinės, bet ir praktiškai pritaikomos, turinčios poveikį savo bendruomenei ar net globaliems iššūkiams. Jie nori spręsti realias problemas – nuo klimato kaitos iššūkių iki socialinės nelygybės, etinių generatyvinio DI klausimų. Neabejoju, kad universitetų ateitis – tai partnerystė su studentais, nuoširdi ir kolegiška diskusija ne tik apie technologijas, inovacijas ir karjeras, bet ir apie jautrumą žmogui, empatiją, apie pasitikėjimą ir tikėjimą kilniais tikslais.

Aš noriu dirbti su padalinių vadovais, turinčiais plačią viziją, gebančiais sekti ateities kryptis ir kartu realiai vertinančiais situaciją bei pokyčius. Sieksiu, kad mūsų Universitete būtų labiau plėtojamas įtraukusis valdymo modelis, grindžiamas horizontalios struktūros principais. Svarbiausius Universiteto sprendimus turime priimti bendradarbiaudami ir įtraukdami visus bendruomenės narius – studentus, absolventus, dėstytojus ir administracijos atstovus, artimus socialinius partnerius. Toks modelis skatins atvirą dialogą, dalijimąsi atsakomybe ir bendrą įsipareigojimą siekti strateginių tikslų. Mano įsitikinimu – tai atviros ir solidarios bendruomenės veikimo būdas. Inicijuosiu pokyčius, suteikiančius daugiau atsakomybės, sprendimų priėmimo ir pasirinkimo fakultetams, bei jų bendruomenėms. Per kadenciją sieksiu įtvirtinti daugelyje šalių egzistuojantį modelį, kai akademinės bendruomenės nariai labiau įsitraukia į savo fakultetų ar kitų padalinių vadovų rinkimų procesus. Fakultetų dekanai turi būti renkami fakultetų bendruomenėse (taip jau yra Žemės ūkio akademijoje), o katedrų vedėjų pozicijos pripažintos administracinėmis. Tariantis su bendruomene bus aiškiai apibrėžta fakultetų autonomija ir atsakomybė, o fakultetų dekanų ir katedrų vedėjų rinkimai taps skaidrūs ir demokratiški.

Kita itin svarbi sritis, kurioje matyčiau didesnį bendruomenės įsitraukimą – Universiteto biudžeto formavimas. Subursiu biudžeto rengimo grupę, atsakingą už biudžeto projekto analizę, vertinimą, atitikimą strateginiams uždaviniams. Joje dalyvaus ne tik administracijos, bet ir kitų padalinių bei studentų atstovai.

Mūsų Universitetą matau kaip vietą, kurioje nuolat mokosi ir tobulėja ne tik studentai, bet visa bendruomenė: dėstytojai, mokslininkai, administracija, pagalbiniai darbuotojai ir jų šeimų nariai. Tapusi rektore inicijuosiu bendro mokymosi sesijas – visą Universiteto bendruomenę pakviesiu į atvirų paskaitų apie pasaulines tendencijas ekonomikoje, kultūroje, politikoje, technologijose ar filosofijoje. Paskaitas bus kviečiami skaityti ne tik universiteto dėstytojai, mokslininkai, bet ir išorės ekspertai. Tikiu, kad šios sesijos galėtų tapti ne tik intelektualiniu renginiu, bet ir bendruomenės jungtimi. Dar labiau išplėsime bei sukursime jaukias bendradarbystės erdves, skatinsime bendruomenės iniciatyvas, mentorystės ir kt. programas.

Lyderystę suprantu kaip santykių kūrimą ir palaikymą, gebėjimą suprasti žmonių emocijas, įsijausti į jų situaciją ir padėti išspręsti konfliktus. Tai – vadovo užduotis. Kartu svarbu išlaikyti atsparumą nesėkmėms, mokytis iš klaidų ir parodyti, kad stiprybė – tai gebėjimas kilti iš naujo ir mokytis. Tokioje Universiteto kultūroje slypi bendruomenės stiprybė, nes ji jungia įvairias perspektyvas, kultūras ir patirtis. Sieksiu, kad kiekvienas bendruomenės narys jaustųsi vertinamas ir galėtų atskleisti savo potencialą.