„Penktosios laisvės“ – laisvo mokslo, inovacijų, žinių ir švietimo judėjimo visoje ES – idėja, siekia sukurti bendrą Europos mokslo ir inovacijų erdvę. Šiame kontekste universitetų ir kitų sektorių bendradarbiavimas, užtikrinant sėkmingą technologijų plėtrą ir saugų diegimą, taikant inovatyvius mokymo metodus, būtų vienas iš svarbiausių mano darbų ir tikslų. Mokslo ir inovacijų vaidmuo šiose srityse turėtų būti esminis – tiek kuriant žinias, siūlant novatoriškus sprendimus, tiek formuojant visuomenės atsparumą.

Lietuvos mokslo taryba, nacionaliniai mokslo politiką reglamentuojantys dokumentai taip pat ragina didinti tarptautiškumą bei stiprinti universitetų bendradarbiavimą su verslo sektoriumi. Šiuo požiūriu turėsime dar aktyviau bendradarbiauti su mokslo ir verslo partneriais Lietuvoje ir Europoje (ypač su T4EU aljansu).

VDU MTEP stiprybė atsispindi aktyviu dalyvavimu tarptautinėse programose ir projektuose, ypač „Europos Horizonto“; plėtojant tarpdisciplininius tyrimus, demonstruojant augantį publikacijų prestižiniuose leidiniuose (taip pat ir Q1, Q2 kvartiliuose) skaičių. Esu įsitikinusi, kad mūsų mokslininkai gali aktyviau imtis lyderystės „Europos horizonto“ projektuose ir dalyvauti ne tik kaip parneriai, bet kaip projektų koordinatoriai. Esame pajėgūs per artimiausius penkerius metus inicijuoti bent 3–5 didelės apimties tarptautinius projektus.

Todėl stiprinsime paraiškų rengimo kompetencijas: įkursime mokslinių tyrimų projektų paraiškų rengimo centrą, kuris ne tik administraciniu, bet ir tematikos požiūriu padės mokslininkams rašyti aukštos kokybės paraiškas. Tinkamai pasiruošę galėtume papildomai generuoti bent 30 proc. universiteto mokslinių tyrimų finansavimui iš tarptautinių projektų.

Stiprinsime mokslo tyrimus atliekančius padalinius. Įkurti mokslo institutai dar tik pradeda savo veiklas. Potencialas – daug žadantis, dar labiau plėtojant tarpdiscipliniškumą, tarptautines partnerystes su verslu bei kitais socialiniais partneriais, aktyvinant inovacijų komercializaciją. Tikiu, kad turėsime bent kelis stiprius ekscelencijos centrus, o tam prielaidų jau yra (Bioekonomikos tyrimų ir Vytauto Kavolio institutai). Esu įsitikinusi, kad sustiprinus tarpdiscipliniškumą ir tarptautiškumą, Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų institutas (ETI) su partneriais užtikrintai įrodys, kad plėtoja įvairias švietimo lauko tyrimų tematikas, svarbias Lietuvai ir Europai.

Nepaisant šių pozityvių poslinkių, turime siekti, kad bendradarbystė veiktų ne pavienių mokslininkų ar mažų jų grupių, bet ir tyrimų tematikų pagrindu, kuriose dalyvauja tarpusavyje bendro tikslo susieti, tik skirtingomis metodologijomis/prieigomis veikiantys, mažesnių grupių klasteriai. Būtent tokia kryptis leis suformuoti rimtą europinio lygio tyrimų centrą, darantį poveikį mokslo pasiekimams ir visuomenei globaliu mastu. Siūlysiu telkti didesnes ir stabilesnes mokslininkų grupes, tokių grupių klasterius. Remiantis egzistuojančia tarptautine praktika, dažniausiai tokias grupes sudaro vadovaujantis mokslininkas ir kiti tyrėjai bei pagalbos personalas. Tokių grupių darbui užtikrinti reikia peržiūrėti finansines ir kitokios pagalbos priemones. Labai svarbu bus pritraukti dar daugiau tarptautinių talentų (pvz., h> 60), ypač per ES ar nacionalines programas. Į šių grupių sudėtį būtinai įtrauksime visų pakopų studentus, doktorantus ir postdoktorantus, atitinkamai peržiūrėsime institutų finansavimo modelį bei VDU Mokslo fondo biudžetą.

Siekiant proveržio tarptautiniu mastu, VDU potencialą regiu energetinio atsparumo bei agro-biotechnologijų srityse. Sutelkę mokslo potencialą, verslo įmones bei kitus socialinius partnerius į vieną ekosistemą, panaudoję didelius duomenų masyvus, dirbtinio intelekto technologijomis paremtų procesų modeliavimą, genų inžinerijos sprendimus ir nanotechnologijas, galėtume išryškinti vienijančią tematiką didelei mūsų ŽŪA, GMF, IF, EVF, TF ir kt. mokslininkų grupei ir jos pagrindu plėtoti tarptautinio lygio ir poveikio Centrą. Šioms kryptims būtų kuriami inovacijų inkubatoriai ir akseleratoriai.

Kitą proveržį regiu socialinių-humanitarinių mokslų ir menų srityje per tarpdisciplininius projektus. Pvz., V. Kavolio, ETI, SITTI institutai turi aukšto lygio pripažintus mokslininkus, bet taip pat stokoja didesnių grupių vienijančia tematika formavimo krypties. Norint rimtos transformacijos, kuri vestų į aukštesnį lygį, reikia dar glaudesnio bendradarbiavimo, susitarimo, vienijančio tikslo ir idėjos. Kadangi VDU turi vidinį „Šengeno režimą“, jau esame įpratę bendradarbiauti, kirsdami formalias padalinių sienas, todėl tikiu, kad čia tereikia nedidelio postūmio, kad galėtume išryškinti aiškesnę tokio kompetencijos Centro kūrimo ir plėtojimo viziją.

Tikiu, kad vis labiau matomi VDU muzikai ir kiti menininkai, ypač bendradarbiaudami tarpdisciplininiuose projektuose, bet ir atskirai (pvz., Muzikos akademija), gali tapti ryškiu balsu Baltijos regione ir plačiau Europoje.

VDU strateginė mokslo vystymo kryptis yra tarptautinis Universitetas, todėl turėtume telkti savo išteklius ir pastangas į aukščiausio lygio mokslo publikacijas. Svarbu bus ir toliau tobulinti bei pagal poreikį modifikuoti skatinimo už reikšmingiausius mokslo rezultatus sistemos efektyvumą. Prieš daugelį metų iškeltas tikslas ir strategija pasiteisino, tad turime gerinti kokybę ir siekti aukščiausių mokslo publikacijų Q1–Q2 kvartilių mokslo leidiniuose (atsisakant nepatikimų ar prieštaringai vertinamų leidinių), bendradarbiaujant su tarptautinėmis grupėmis bendroje autorystėje, bet ir siekiant VDU mokslininkų matomumo pirmoje autorių eilės vietoje. Parengsiu atskirą finansinio skatinimo programą Universiteto aukščiausio lygio mokslininkams už publikacijas Nature, Science ir kituose prestižiniuose Q1 mokslo leidiniuose, turinčiuose didelį poveikį (pvz., Impact factor > 20-60).

Esu įsitikinusi atvirojo mokslo svarba – turime skatinti atviros prieigos leidiniuose mokslo darbų publikavimą, dalintis rezultatais, duomenimis ir ištekliais laisvai prieinamais formatais, remti FAIR principus (angl. Findable, Accessible, Interoperable, Reusable).

Sieksiu intensyvinti diskusijas dėl mokslo vertinimo, pvz., modifikuoti esamus ir Lietuvos, ir Europos standartus (pagal CoARA tikslus), t.y., atsisakyti vien tik bibliometrinių rodiklių naudojimo ir įtraukti kokybinius vertinimo metodus bei įvairesnius mokslo rezultatus (pripažinti duomenų rinkinius, programinę įrangą ir kitus rezultatus).

CRIS sistema tapo neatsiejama Universiteto mokslininkų matomumo ir pasiekiamumo platforma mokslo duomenims valdyti – ji pagerino duomenų skaidrumą ir pasiekiamumą. Būtina ir toliau tobulinti mokslo duomenų valdymo sistemą, motyvuojant mokslininkus ir dėstytojus bendradarbiauti.

Turime toliau stiprinti mokslo infrastruktūrą (per LMI/Kelrodį), kuriant stiprią technologinę bazę ir telkiant investicijas į mokslo tyrimus bei inovacijas, plėtoti ir stiprinti produktyvų mokslininkų ir verslo bendradarbiavimą, skatinant inovacijų komercializavimą ne tik Lietuvoje, bet globaliai, pritraukiant talentus, siūlant jiems patrauklias finansines ir akademines sąlygas. Esu tikra, kad VDU turi stiprias galimybes tapti lyderiaujančia mokslo ir inovacijų institucija Lietuvoje, turi potencialą būti matomas ir tarptautinėje erdvėje.

Siekdama mokslo ir verslo bendradarbiavimo, ypatingą dėmesį skirsiu technologijų perdavimo platformų, kurios padėtų mokslinius atradimus integruoti į rinką, stiprinimui; verslo inkubatoriaus veiklų, sudarant sąlygas ir remiant atžalinių įmonių steigimą, startuolių kūrimą, plėtrai; bendradarbiavimui su potencialiais investuotojais ir verslo angelais; patentavimo ir licencijavimo veiklos stiprinimui, suteikiant prioritetą licencijuotiems patentams.

Sieksiu stiprinti doktorantūros mokyklą, jungtinių programų kūrimą, Co-tutelle tipo sutarčių rengimą bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais, ypač T4EU aljansu. Ieškosiu būdų sutelkti finansinius išteklius doktorantų skaičiaus didinimui, aktyviau pritraukiant juos iš užsienio, atrandant talentus. Universitetas pajėgus ugdyti bent trečdaliu daugiau jaunųjų mokslininkų nei dabar. Visiems doktorantams ir jauniesiems mokslininkams bus sudarytos sąlygos kuo aktyviau dalyvauti tarptautinėse stažuotėse, konferencijose, kelti kvalifikaciją, šioms veikloms pritraukiant Universiteto, socialinių partnerių ir kitų rėmėjų finansinius išteklius.

Sieksiu diversifikuoti moksliniams tyrimams ir jų skatinimui gaunamas lėšas. VDU Mokslo fondas nepatenkina visų MTEP poreikių, tad telksiu soc. partnerių paramą, didinsiu pajamas iš licencinio mokesčio, startuolių ir kitų veiklų, sukursiu Universiteto Neliečiamojo kapitalo fondą, kuris ateityje taip pat prisidės prie Universiteto finansinių išteklių.